Įrengiant ir auginant veją, prižiūrint daržą, piktžolės dažniausiai yra viena iš labiausiai erzinančių problemų. Stengiatės, darbuojatės, kad veja atrodytų dailiai, nepriekaištingai, todėl pamačius joje piktžolių apima pyktis ir nusivylimas.
Piktžolių visuomet būna daugiau tose vejose, kurios įrengtos šalia apleistų, nenaudojamų plotų – jų sėklų nuolat atneša vėjas. Jeigu veja sveika, gerai prižiūrima, o žolė tanki, piktžolių bus mažiau. Jos greitai įsikuria išplikusioje ar retoje, nusilpusioje vejoje. Piktžolės, t.y. augalai, kurie, skirtingai nei kultūriniai ir dekoratyviniai augalai, auga be žmogaus įsikišimo, vadinami piktžolėmis arba laukinėmis žolėmis. Kadangi piktžolės yra vietinės kilmės augalai, todėl jų ryšys su aplinka ypač tamprus. Šiuo požiūriu jos kur kas pranašesnės už kultūrinius augalus. Piktžolės iš dekoratyvinių augalų gali atimti maistines medžiagas, šviesą ir vandenį. Jos − tikros išlikimo profesionalės ir geba puikiai prisitaikyti prie esamų sąlygų. Piktžolių naikinimas nėra paprasta užduotis, jos pačios dygsta ir yra daugiametės. Piktžolės, pavyzdžiui, kiaulpienės ir gysločiai, daugiausia auga gėlių lysvėse ir vejose. Jos taip pat dygsta ir tarp grindinio akmenų.