Augalų sodinimo nauda:

Augalų sodinimas yra malonus procesas. Tai veikla, kuri ne tik suteikia džiaugsmo, bet ir teikia daug naudos. Keletas priežasčių, kodėl augalų sodinimas gali būti malonus:

Ryšys su gamta:

Sodinimas leidžia artimiau susipažinti su gamta, stebėti jos pokyčius ir prisidėti prie aplinkos gerovės. Tai gali suteikti ramybę ir pasitenkinimą.

Kūrybiškumas ir išraiška:

Kurti savo sodą ar gėlyną – tai kūrybinė veikla. Pasirinkimas, kokius augalus sodinti, kaip juos išdėstyti, kur juos pasodinti – visa tai leidžia išreikšti savo asmeninį stilių.

Fizinė veikla:

Sodinimas – tai aktyvus darbas, kurį paprastai lydi fizinis judėjimas, lauko oras ir šiek tiek darbo. Tai gali būti labai malonus būdas atsipalaiduoti ir išlaisvinti kūną bei protą.

Teigiamas poveikis nuotaikai:

Tyrimai rodo, kad dirbant su augalais, ypač lauke, padidėja endorfinų lygis, kas gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą.

Tiesioginė nauda:

Stebint augančius augalus ir klestintį sodą, galima pasijusti pasiekus rezultatą, o tai suteikia pasitenkinimo jausmą. Tai ypač malonu, kai augalai pradeda žydėti ar duoti vaisių.

Pasitenkinimas išaugusiais augalais:

Tai tarsi mažas stebuklas – augalai, kurie buvo pasodinti, pradeda augti ir vystytis. Jausmas, kad prisidėjote prie jų gyvenimo ciklo, tikrai gali būti malonus ir apdovanojantis.

Augalų sodinimas tikrai gali būti ne tik naudingas, bet ir labai malonus užsiėmimas, atnešantis džiaugsmą tiek fiziškai, tiek emociniu lygmeniu!

Medelių sodinimas

Medelių sodinimas

Augalų derinimas:

Planuojant lauko erdvės apželdinimą, visų pirma reikėtų išsigryninti savo viziją. Tiek augalų rūšis, forma, tiek lapijos, spyglių ar žiedų spalva kuria tam tikrą emociją ir jausmą. Dėl šios priežasties renkantis konkrečius žaliuosius aksesuarus vertėtų atsižvelgti į bendrą lauko zonos dizainą.

Tinkamai parinkti, suderinti ir prižiūrimi dekoratyviniai augalai papuoš kiekvieną sklypą. Nors laisvės kūrybai daug, tačiau komponuojant augalus vienus su kitais vis dėlto reikėtų atsižvelgti į kelis kertinius aspektus. Vienas jų – derinimas pagal biologines savybes, saulės, drėgmės, dirvos poreikius. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į žydėjimo laiką, žiedų spalvas, kokio aukščio augalai užaugs bei kiek jie plėsis: kad būtų žydėjimo kaita ir sparčiau besistiebianti žaluma neužgožtų augančios itin lėtai.

Augalų derinimas sodinant yra svarbi praktika, siekiant sukurti harmoningą ir funkciškai naudingą aplinką. Tinkamas augalų derinimas gali padėti pasiekti geresnį augimo rezultatą, pagerinti dirvožemio kokybę, pritraukti naudingus organizmus ir sumažinti ligų bei kenkėjų riziką. Štai keli pagrindiniai principai, kaip derinti augalus sodinant:

1. Kompanioniškas sodinimas (angl. companion planting)

Kompanioniškas sodinimas yra metodas, kai tam tikri augalai sodinami šalia kitų dėl naudos, kurią jie teikia vienas kitam. Tai gali būti:

  • Pagalba augalams augti: Kai kurie augalai gali suteikti natūralią apsaugą nuo kenkėjų ar ligų, pavyzdžiui, bazilikas apsaugo pomidorus nuo muselių ir kitų kenkėjų.
  • Dirvožemio gerinimas: Kai kurie augalai, sugeria azotą iš oro ir padeda papildyti dirvožemį, o kiti augalai iš to gali pasinaudoti.
  • Pagalba paslėpti augalus nuo pernelyg didelio saulės spindulių ar vėjo: Kai kurie aukšti augalai gali suteikti šešėlį mažesniems ir jautresniems augalams.

2. Augalų aukščio ir struktūros derinimas

Svarbu sodinti augalus pagal jų aukštį ir struktūrą, kad jie netrukdytų vienas kitam augti. Aukšti augalai turėtų būti sodinami gale arba centriniame sode, o žemesni – priekyje. Tai leidžia visiems augalams gauti pakankamai saulės šviesos ir neapsunkina mažesnių augalų.

3. Skirtingų augalų poreikių derinimas

Skirtingi augalai turi skirtingus vandens, šviesos ir maisto reikalavimus. Svarbu atsižvelgti į tai, kad augalai su panašiais poreikiais būtų sodinami kartu:

  • Vandens poreikiai: Augalai, kuriems reikia daug vandens, turėtų būti sodinami šalia kitų tokių pačių poreikių turinčių augalų, kad nereikėtų nuolat pritaikyti skirtingo laistymo kiekio.
  • Šviesos poreikiai: Sodinant augalus, svarbu žinoti, ar jie mėgsta saulę, ar šešėlį, kad jie neblokuotų vienas kito prieigos prie šviesos.

4. Panašios augalų šeimos vengimas

Kai kurių augalų šeimos yra linkusios skleisti tas pačias ligas ir pritraukti tuos pačius kenkėjus, todėl geriausia vengti sodinti per daug augalų iš tos pačios šeimos toje pačioje vietoje. Pavyzdžiui, pomidorai, paprikos ir baklažanai priklauso tai pačiai naktinių šeimai, todėl jie gali būti jautrūs toms pačioms ligoms ir kenkėjams.

5. Naudingų organizmų pritraukimas

Sodindami tam tikrus augalus, galite pritraukti naudingus organizmus, tokius kaip drugiai, bitės ir kiti apdulkintojai. Pavyzdžiui, levandos ir ramunėlės gali pritraukti apdulkintojus ir naudingus vabzdžius, kurie padeda kovoje su kenkėjais.

6. Estetika ir spalvų derinimas

Be funkcinių aspektų, augalų derinimas gali turėti ir estetinę funkciją. Derinant augalus pagal spalvų schemą, galima sukurti gražius, harmoningus kompozicijas. Tinkamai derinant žydinčius augalus su skirtingais žiedų atspalviais galima sukurti vizualiai patrauklų sodą.

7. Vengiama augalų, kurie konkuruoja dėl resursų

Sodinant augalus, reikia atsižvelgti į tai, kad kai kurie augalai gali stipriai konkuruoti dėl dirvožemio maistinių medžiagų, vandens ir šviesos. Tokie augalai geriausiai auga atskirose vietose arba, jei sodinami kartu, turi būti kruopščiai pasirinkti, kad nesukeltų per didelio streso kitiems augalams.

Augalų derinimas sodinant yra puikus būdas pasiekti geresnį augimą, padidinti sodų našumą ir sukurti estetiškai malonų kraštovaizdį.

Augalų sodinimas:

Sodinimo laikas priklauso nuo to, kokius augalus įsigijote – su uždara ar atvira šaknų sistema. Augalams su uždara šaknų sistema, perkamiems vazonuose ar konteineriuose, nėra nustatyta griežto sodinimo laiko. Jie įsišaknija daug geriau nei daigai atviromis šaknimis, nes šiuo atveju šaknų pažeidimai praktiškai neįmanomi. Vis tik rekomenduojama sodinti nurodytu ar jam artimu metu, nes tada galima pakedenti iš vazono išimto augalo šaknis – jis lengviau prigyja ir formuoja stipresnę šaknų sistemą. Taip pat pavasarį ir rudenį paprastai būna prigijimui palankesnis klimatas, pasodintam augalui reikia mažiau priežiūros. Sodinant augalą iš vazonėlio vasarą jau nereikėtų kedenti šaknų, būtina itin atidžiai sekti, kad augalui netrūktų drėgmės, o per karščius gali tekti net pasirūpinti dirbtiniu šešėliu. Geriausia pirkti jaunus – vienų-dviejų metų medelius – jie prigyja geriausiai.

Kokius sodinukus pirkti?

Medelius iškastus iš grunto plikomis šaknimis reikėtų gerai sumirkyti, kad nenudžiūtų. Jei augalai vazonuose gali gana ilgai stovėti, iškastus iš grunto reikėtų pasodinti kuo greičiau – ne vėliau kaip per keletą dienų.

Medeliai turėtų būti sveiki, tiesūs, glotnia žievele, be dėmių, patamsėjimų, mechaninių pažeidimų, skiepo vieta turėtų būti sausa, gražiai suaugusi. Sodinukas turi turėti vieną aiškų kamieną, o suaugimo kampas tarp kamieno ir vainiko šakų turėtų būti kuo statesnis, nes jei šis kampas – smailus, šakos bus linkę išlūžti.

Jei įmanoma apžiūrėkite šaknis, jos turėtų būti kuo tankesnės, su kuo daugiau baltų siurbiamųjų šaknelių ir šakniaplaukių. Tik kriaušių šaknys visuomet atrodo prasčiau nei kitų vaismedžių, tad nereikėtų išsigąsti, jei jos – ne tokios stiprios.

Geriau pirkti mažesnį sodinuką su gausiomis šaknimis, nei didesnį su prastomis – pirmasis greitai pasivys ir pralenks antrąjį, o antrasis gali dar keletą metų merdėti ar apskritai žūti.

Kada persodinti augalus?

Augalus persodinti reikia tada, kai vegetacija (augimo procesas) sustojusi arba dar neprasidėjusi. Žinoma, su nedideliais nuokrypiais. Tuo metu augalai patiria mažiausią stresą dėl persodinimo, mažiausiai jaučia sąlygų pasikeitimą ir turi geriausias sąlygas sėkmingai prigyti. Persodinant augalus (ypač lapuočius ir augalus kasant iš grunto) aktyvaus augimo laikotarpiu, augalų reakcija į persodinimą būna daug didesnė – augalas ilgiau adaptuojasi naujoje vietoje, sustoja jo augimas, skursta arba neprigyja.

Lapuočiai sodinami kovo pabaigoje – balandžio pirmoje pusėje ir spalį – lapkritį.

Svarbu prisiminti, kad kiekvienas augalas gali turėti savo specifinius reikalavimus, todėl reikia atidžiai stebėti ir pasirūpinti jais.

Augalų sodinimas pavasarį:

Pavasaris yra populiariausias laikotarpis įvairių augalų sodinimui.

Turite sodinimo planą (schemą), žinote, kuriuos augalus, kur sodinti, kaip juos išdėstyti vienas kito ir saulės atžvilgiu. Lieka paskutinis klausimas: Kokio amžiaus medžius ir krūmus galima sodinti pavasarį? Yra keletas lapuočių ir spygliuočių medžių ir krūmų sodinimo skirtumų.

Pavasarį dažniausiai sodinami ir persodinami jauni augalai. Paprastai tai yra 1-3 metų amžiaus daigai. Vyrauja nuomonė, kad kuo jaunesnis augalas, tuo greičiau ir geriau jis įsišaknija ir prigyja.

Augalus su atvira šaknų sistema galima sodinti, kol jie yra santykinėje ramybės stadijoje, maždaug balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Jei sodinimas atliekamas rudenį, tada tai atlikite tik po to, kai medžiai numes visą savo lapiją ir prasidės jų ramybės periodas. Daigus atviromis šaknimis patartina sodinti iškart po pirkimo. Jei negalite to padaryti iškart, tuomet galite laikinai įkasti jų šaknis į dirvožemį, kad augalo šaknys nenudžiūtų.

Neverta ilgai atidėlioti medžių ir krūmų sodinimo pavasarį, nes tinkamas sodinimo laikas yra gana ribotas. Vis tik, jei nespėjote į pavasarinį augalų sodinimo laikotarpį, nesijaudinkite, daugumą augalų galima pasodinti ir pavasarį, ir rudenį. Beje, rudenį galimo sodinimo laikotarpis trunka daug ilgiau – apie 1,5-2 mėnesius.

Jei jūsų gyvenamasis regionas pasižymi atšiauriomis žiemomis arba jūsų dirvožemis yra labai molingas, rekomenduojame augalus sodinti tik pavasarį. Sodinant rudenį kyla pavojus, kad augalai nespės tinkamai įsišaknyti iki žiemos.

Augalų sodinimas rudenį:

Sodinimas rudenį yra ganėtinai sudėtingas procesas, nes reikia nepražiopsoti tinkamiausio tam laiko. Pasodinus augalus tiek per anksti, tiek per vėlai, po to gali tekti spręsti įvairias su tuo susijusias problemas arba augalėlis gali tiesiog neišgyventi. Tad kada rudenį galima sodinti daugiamečius augalus?
Rugsėjo pabaiga, spalio mėnuo – geriausias metas sodinti lapus metančius dekoratyvinius krūmus kai pasibaigia jų vegetacija. Jiems prigyti reikia daugiau drėgmės ir mažiau šilumos. Kadangi drėgmė išsilaiko geriau, pasodintų augalų nereikia taip dažnai laistyti. Lapuočius užteks laistyti, kol jie numes lapus, o spygliuočius – iki pat šalnų.
Pasodinti iki spalio mėnesio vidurio, sulaukę stipresnių šalnų, jie jau bus spėję išsiauginti tiek plonų šakelių, kad atėjus pavasariui iš karto pradės augti.
Medelius sodinti galima rugsėjį, spalį, jei dar nėra įšalo – net ir lapkritį. Svarbu, kad medelis sodinant būtų be lapų – jie jau turi būti nukritę, arba specialiai pašalinti – tuomet sodinukas nukreips jėgas į šaknyno formavimą, o ne į vegetaciją.

Spygliuočių sodinimas:

Spygliuočiai ir visžaliai augalai persodinimą toleruoja blogiau nei lapuočiai. Todėl juos sodinti rekomenduojama pradėti anksčiau nei lapuočius. Spygliuočiai sodinami kovo pabaigoje – gegužės pradžioje ir rugsėjį – spalį Spygliuočiai turėtų būti persodinami tik esantys su uždara šaknų sistema. Būkite atsargūs, niekada nepirkite spygliuočių daigų atviromis šaknimis.
Be to, saugiau pirkti tuos daigus, kurie iš pat pradžių buvo auginami konteineriuose/vazonuose, o ne persodinti į juos prieš pat pardavimą. Neretai spygliuočių daigai auginami lauke ir tik vėliau persodinami į konteinerį/vazoną, kad būtų galima juos lengviau transportuoti ir parduoti. Visų šių veiksmų metu gali būti padarytos klaidos, kurios vėliau, pasodinus augalus į nuolatinę vietą, gali sukelti tam tikrų problemų. Žinoma, jei nėra kitos išeities, jūs galite sumažinti riziką persodindami spygliuočius tiesiai iš dirvožemio į dirvą per trumpiausią įmanomą laiką. Optimaliausias laikas spygliuočių daigus iškasti iš žemės yra laikotarpis iki vegetacijos pradžios, t. y. – ankstyvą pavasarį. Kuo greičiau pasodinsite juos į nuolatinę vietą, tuo didesnė tikimybė, kad augalai sėkmingai įsišaknys.

Persodinant spygliuočius svarbu paruošti tinkamas duobes. Pavyzdžiui, metro dydžio augalui reikėtų iškasti apie 0,5 metro skersmens ir pusės metro gylio duobę, į kurią būtina priberti derlingos žemės. Persodinti spygliuotį būtina su žemių gumulu, o ne plikomis šaknimis, pasodinus gausiai palaistyti.

Sodo įrengimas:

Planuojant sodą reikėtų atkreipti dėmesį į keletą dalykų – visų pirma, jo dydį. Kai kurie augalai, pavyzdžiui, graikiniai riešutmedžiai, auga labai masyvūs, vienam medžiui reikia mažiausiai 10 kv. m. Pasodinus vieną tokį medį nedideliame plote, daugiau niekas jame nebetilps.

Svarbu ir medžių aukštis, kurį nulemia augalo veislė, bet labiausiai – poskiepis – tad perkant būtina pasiteirauti į kokio augumo poskiepį sodinukas įskiepytas.

Veisles patartina rinktis pagal vaisių, uogų skonį, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, ar tai ankstyvos, vidutinės, ar vėlyvos veislės. Geriausia pasirinkti po keletą įvairaus derėjimo veislių, kad šviežių vaisių ir uogų turėti nepertraukiamai. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į veislės atsparumą šalčiui, ligoms. Atsparių kenkėjams augalų nėra, tačiau atsparių šalčiams ir ligoms veislių tikrai galima rasti.

Sodo augalai pamulčiuoti durpėmis

Sodo augalai pamulčiuoti durpėmis

Augalų priežiūra po sodinimo:

  1. Laistymas: pasodinus reikia stipriai prilaistyti, ypač naujai pasodintiems augalams. Laistyti. Jei oras vėsesnis, šio vieno laistymo gali ir užtekti. Patartina pasodintą medelį mulčiuoti.
  2. Tręšimas: Augalams reikia tinkamų maistinių medžiagų, todėl reguliariai tręškite juos, naudodami tinkamas trąšas.
  3. Priežiūra: Pašalinkite piktžoles ir užtikrinkite, kad jie neprarasidintų augalams šviesos ir drėgmės.
  4. Ligos ir Kenkėjai: Stebėkite augalus dėl ligų ir kenkėjų, ir veikite, jei pastebėsite problemų požymių.
  5. Žiemos Pasiruošimas: Dekoratyvinius augalus prieš šalčius reikia apmulčiuoti. Mulčiuojamas maždaug 0,5 metro plotas, nors jei augalas didesnis, reikėtų mulčiuoti dar plačiau.

Tujų sodinimas:

Vieta ir dirva tujų sodinimui:

Sodininkai pataria sodinti tujas pavasarį. Jei sodinsime rudenį, rizikuosime, kad augalas nespės adaptuotis grunte iki žiemos šalčių pradžios ir žus.

Labai svarbu atsižvelgti į tai, kokioje žemėje tujos bus sodinamos. Šie pušūnų skyriaus kiparisiniai augalai gali augti molingose ar pelkėtose vietose tačiau geriausiai auga drenuotame dirvožemyje– su durpėmis ir smėliu kurio pH yra neutralus arba šiek tiek rūgštus.
Augalai mėgsta šviesą, bet nuo jos pertekliaus netenka drėgmės. Parinkite tujoms šviesų sklypą, kur nėra skersvėjų ir tiesioginių saulės spindulių. Jei tuja auga pavėsyje, išsivysto reta laja, o augalas būna ne toks tvirtas. Prieš sodindami dirvą kompostuokite, kad pagerintumėte jos struktūrą ir padidintumėte maistingųjų medžiagų kiekį.

Tujų sodinimas:

Tujos sodinamos grupėmis. Atstumas tarp jų turi būti nuo 1 iki 5 m, priklausomai nuo jų dydžio. Jeigu sodinate išilgai alėjos, patariame kasti duobes 3,5–4 m atstumu.

Tujų sodinimas yra pakankamai specifinis procesas. Pirmiausia reikia paruošti duobę, kuri būtų dvigubai platesnė ir gilesnė už šaknų gniužulą. Taip užtikrinama, kad šaknys turės pakankamai vietos išsiskleisti. Prieš sodinimą, ant kiekvienos duobės dugno įdėkite trąšų: mėšlo arba komposto. Panardinkite į vandenį augalų šaknis taip, kad iš talpos pradėtų kilti oro burbuliukai.

Tuomet nuleiskite augalo šaknis į duobę. Šaknų kamuolio viršus turi būti lygiai su žemės paviršiumi,  užpilkite žeme, suplūkite žemę, nepažeisdami stiebo. Po to gausiai palaistykite sodinukus. Ant kiekvienos tujos užpilkite 14–16 litrų vandens. Kai vanduo išdžius, apsaugokite augalo šaknis nuo karščio ar šalčių. Tuo tikslu padenkite žemę aplink stiebą pušies žievelėmis, durpėmis ar skiedromis.

Mulčiavimas aplink augalo kamieną (pagrindą) padeda išlaikyti visą reikalingą drėgmę bei reguliuoti dirvos temperatūrą.

Kaip prižiūrėti tujas:

Laistymo dažnumas priklausys nuo oro sąlygų ir dirvožemio tipo, tačiau per savaitę tuja turi gauti bent vieną centimetrą vandens – iš kritulių arba laistant rankiniu būdu. Anksti pavasarį tujas tręškite subalansuotomis, lėtai išsiskiriančiomis trąšomis, kad paskatintumėte natūralų augimą.

Be kita ko, tujos mėgsta būti karpomos. Tai būtina daryti pavasarį, prieš išsiskleidžiant pumpurams. Apkirpti augalą reikia bet kokiu atveju. Jeigu Jūs formuojate gyvatvorę iš tujų, karpymas yra būtinas sanitariniais tikslais. Jeigu formuojate apvadus arba alėjas, apipjaukite grožio tikslais.

Vienoms tujoms pakanka vieno karpymo per metus, kitos reikalauja pastovaus koregavimo. Jeigu apkarpote dažnai, įsidėmėkite: augalas susilpnės, jeigu apkirpsite daugiau kaip ⅓ atšakų.

Tujų atstumas nuo tvoros:

Svarbu žinoti ne tik bendrą sodinimo praktiką, bet ir tai, kokiu atstumu sodinti tujas nuo tvoros. Tujų sodinimas ir atstumas, kurį parinksite, turės didžiulės įtakos galutiniam rezultatui.
Atstumai, kuriais sodinamos tujos, priklauso nuo augalų paskirties.
Įstatymai apriboja atstumą iki tvoros ir kaimynų sklypo. Tai priklauso nuo augalų aukščio.

  1. Medžius ir krūmus, kurie bus aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Iš kitų pusių atstumai turi būti ne mažiau nei 3 m.
  2. Jei tujos bus nuo 2 iki 3 m aukščio, iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.
  3. Jei tujos bus iki 2 m aukščio, iš visų pusių jos turi būti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
  4. Kaimyninius sklypus skiriančią gyvatvorę, formuojamą iki 2 m aukščio, iš pietinės pusės galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m, o formuojamą iki 1,3 m aukščio iš visų pusių galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Augalų sodinimas Vilniuje:

Mūsų profesionali komanda turinti sukaupusi patirtį ir žinias, parinks ir pasodins tinkamus augalus jūsų sklype.

Augalų sodinimas Vilniuje susideda iš kelių pagrindinių etapų, kurių laikantis užtikrinama augalų sveikata ir ilgaamžiškumas:

  1. Konsultacija ir planavimas: Kiekvienas projektas prasideda nuo individualaus plano sudarymo. Tai yra labai svarbus etapas, nes augalų sodinimas reikalauja tinkamai įvertinti vietos sąlygas bei jūsų poreikius.
  2. Dirvos paruošimas: Tinkamai paruošime dirvą, kad augalai įsikurtų ir augtų stiprūs. Svarbu pašalinti senas šaknis, atlikti aeraciją bei prireikus tręšti dirvą.
  3. Augalų sodinimas: Tinkamas augalų parinkimas ir įkurdinimas pagal saulės, drėgmės ir vietos poreikius užtikrina, kad jie klestės. Profesionalus augalų sodinimas Vilniuje reiškia, kad kiekvienas sodinimo žingsnis yra atliekamas atsakingai, atsižvelgiant į jūsų erdvės specifiką.
  4. Priežiūros rekomendacijos: Pasodinus augalus, mes pateiksime išsamius priežiūros patarimus.

Turite klausimų ?

Parašykite mums ir mes kuo skubiau padėsime išspręsti Jūsų problemą ar pateiksime patarimą kaip tą atlikti!
Užklausa